Žemiau esantis tekstas - tai bakalauro studijų laikų darbas, parašytas praėjusio amžiaus pabaigoje :) Laikas bėga, kai kas keičiasi, jei daryčiau dabar - padaryčiau kitaip. Kai kurios detalės pasikeitė (pvz. 2001 m. mirė fil. Jonas Dainauskas), faktų vertinimas - taip pat, tačiau kol kas šis referatas atstoja akademikų istorijos apžvalgą.
fil. Giedrius Globys
Istorinė Akademinio Skautų Sąjūdžio apžvalga
Įvadas
Lietuvių studentų skautų organizacijos pasaulio skautų judėjimo istorijoje yra savotiškas fenomenas. Tai beprecedentinis studentaujančių skautų sambūris, kuris ir iki šiol neturi sau analogų. Kitose valstybėse suaugę skautai buriasi į roverių - vyčių būrelius, jų taip pat buvo ir Lietuvoje, tačiau į Lietuvos universitetą įstojusių skautų tas nepatenkino. Dabar būtų sunku užtikrintai atsakyti, kokios priežastys paskatino kurti praktiškai atskirą organizaciją, į kurią tuometinis Vyriausias skautų štabas gana ilgai žiūrėjo su labai dideliu nepasitikėjimu, bet jau pats šiemet 73-ius savo gyvavimo metus švęsiančio sąjūdžio egzistavimas šią idėją pateisina.
Rašydamas šį referatą naudojausi P. Jurgėlos „Lietuviškaja skautija“, R. Bartuškienės redaguotu „Akademiniu skautų sąjūdžiu“, B. Kviklio „Akademine skautija“, keletu „Mūsų vyties“ numerių bei Draugo publikuotu straipsniu. Pirmosios dvi knygos yra daugiau liudininkų atsiminimai, arba, kaip rašo B. Kviklys „gyvenimo, veiklos ir darbų apžvalga“. Trečioji buvo išleista kaip parankinė ASS skyrių knyga, į kurią įeina visi dabartinėje praktikoje reikalingi dalykai - organizacijos struktūra, jos ideologija, raštvedybos taisyklės ir istorinė apžvalga čia kiek siauresnė, tačiau konkretesnė negu pirmose dviejose knygose. Periodika taip pat davė įdomios ir vertingos informacijos.
Lietuvoje
Nuo skautų įsikūrimo 1918 metais buvo praėję šeši metai kai 1924 spalio 16 dieną Lietuvos universitete buvo įregistruota 16-os Studentų skautų draugovė. Jos steigėjai taip nurodė savo tikslus: 1) pažinti skautybę kaip gyvenimo filosofiją ir pasiruošti jos principus taikyti savo profesiniame ir visuomeniniame gyvenime; 2) savo darbu remti Lietuvos skautų organizaciją ir 3) tapti Lietuvos skautų vadovų prieauglio šaltiniu1. Dauguma pirmųjų draugovės narių skautavo nuo pat organizacijos atsiradimo pradžios ir, pasak vieno iš dabar trijų likusių gyvų draugovės įkūrėjų Jono Dainausko, jie norėję pratęsti skautavimą aukštesniame lygyje. Nežinoję, nei kaip, nei ką daryti, bet galų gale vis tiek pasiekę savo.
Reikėtų paminėti keletą svarbesnių ikikarinių „akademikų“ gyvenimo faktų. Dėl neišspręsto priklausymo kitoms organizacijoms klausimo Draugovės viduje atsiradus nesutarimams, kurie labai trukdė darbui, 1928 metais atsiskiria studijuojančios sesės ir įkuria Studenčių Skaučių Draugovę. Antras likusiai draugovės daliai tekęs smūgis buvo 1930 spalio pirmos Lietuvos Skautų Sąjungos įstatymas, pagal kurį visos skautiškos organizacijos turėjo priklausyti LSS. Pagal VDU statutą universitetas buvo autonomiškas ir jo organizacijos niekam kitam priklausyti negalėjo. Padėtį pasunkino dar ir tai, kad dalis skautų, kurie tuo pačiu metu priklausė ir ateitininkams, protestuodami prieš skautų suvalstybinimą atsiskyrė ir įkūrė „Baden Powell'io“ draugovę, kuri buvo gana greitai uždaryta2.
1932 metais likusioji draugovės dalis persiorganizavo į korporaciją „Vytis“. Nuo Lietuvos Skautų Sąjungos kliuvo už šią organizacijos formą, savo ruožtu propaguojant skautiška skilčių sistema pagrįstą draugovę3, tačiau 1932 metus galima laikyti naujo pakilimo, kurį nutraukė tik prasidėjęs karas, pradžia.
Antroji sovietinė okupacija privertė didelę dalį korporantų, kartu su kitais pabėgėliais, apleisti savo kraštą.
Vokietijoje
Tuoj po karo, 1946 metais LSS vadovų suvažiavimo Augsburge metu 12 vytiečių nutarė atkurti Studentų Skautų Korporaciją „Vytis“ ir jos pirmininku išrinko V. Augulį4.
Jau 1946 metų birželio 15 Pabaltijo universiteto studentai skautai Pinneberge subūrė pirmąjį akademinį vienetą - PU skautų ir skaučių vietininkiją, kurios vietininku buvo M. Marčiukaitis, pavaduotoju A. Žarskus. Tų pačių metų gruodžio 11 vietininkija persitvarkė į sambūrį „Vytis“. Terminas „vietininkija“ visiškai neatspindėjo organizacijos esmės, todėl pasivadinta sambūriu, nes tuometinėje Vokietijoje korporacijos buvo uždraustos, o korporacijos vardą pasiliko filisterių ir senų, nestudijuojančių senjorų vienetas5.
Prieškarinio statuto nebuvo išlikę, todėl jį iš atminties surašė K. Palčiauskas. Organizacijai pirmininkavo: iš pradžių J. Dambaras, nuo 1947 liepos - V. Šarūnas, o nuo 1948 sausio L. Maskoliūnas. 1948 rugpjūtį vadu išrinktas Br. Kviklys. 1949 vasarį priimtas „Vyties“ statutas. Šie dažni vadovų keitimaisi atspindi bendrą DP stovyklų padėtį, kuomet tekdavo labai dažnai kilnotis iš vienos vietos į kitą ir bet kokią organizuotą veiklą vystyti buvo tikrai sunku. Iš kitos pusės galima pabrėžti, kad iš Lietuvoje buvusių studentiškų organizacijų Vokietijoje iš tikrųjų atsisteigė tik dvi, tai skautai ir ateitininkai. Kiek vėliau buvo atgaivinta Neo-Lithuania, o kitų korporacijų veikla ribojosi Lietuvos laikų narių tarpusavio santykių palaikymu6.
1946 - 49 metais studentų skautų vienetai veikė Bonoje, Darmštadte, Frankfurte, Fraiburge, Giotingene, Karlsrue, Maince, Štutgarte, Tiubingene, Miunchene, Aisštate ir Viurcburge. Iš viso - 188 skautai7.
D. Kesiūnaitės paskatintos studentės skautės 1946 spalio mėnesį Frankfurte įkūrė „Živilės“ skiltį ir tą patį mėnesį jų iniciatyva Hanau įvyko studenčių skaučių sąskrydis, kurio metu atkurta Studenčių Skaučių Draugovė. Draugininke išrinkta A. Labuckaitė. SSD turėjo apie 40 narių. III tautinėje stvykloje (1948 m.) jos dirbo kaip vadovės ir stovyklos štabe8. Sesės su savo organizacijos atkūrimu kiek uždelsė, nes iš pradžių jos buvo įstojusios į „Sambūrį“.
1948 spalį išrinkta nauja valdyba, pirmininkė - V. Baukytė, sekretorė J. Krikščiūnaitė, narės A. Lapatinskienė ir D. Eidukienė.
1947 liepos 7 dieną Kaselyje susirinkę 35 akademikai iš 25 vietovių nutarė sukurti visus studentus skautus jungiantį Akademinį Skautų Sąjūdį, kurio pirmininku buvo išrinktas I. Končius, pavaduotojais D. Kesiūnaitė ir V. Augulis.
ASS įsteigimas nepažeidė senų abiejų organizacijų savitumų, bet sudarė formalų pagrindą jau nuo seno įprastam bendradarbiavimui, taip pat supaprastėjo reprezentacijos klausimai santykiuose su Lietuvių Skautų Sąjunga ir su kitomis studentiškomis organizacijomis.
Apie tuometinių „akademikų“ veiklą žinoma gana nedaug. Pabaltijo universitete vykdavo Vasario 16-osios minėjimas, kartu su ateitininkais švesdavę kazimierines, Užgavėnes. 1947 ir 48 metais ruoštos savo stovyklos, studentai skautai kaip lektoriai dalyvavo Brolijos ir Seserijos vadovų stovyklose, vadovavo įvairiems kursams9. 1948 metais pasirodo pirmasis B. Kviklio redaguojamas „Vyčio“ numeris, surengiama pirmoji ASS stovykla Ragainėje; įsisteigiamas skyrius Toronte.
Jungtinėse Amerikos Valstijose
Nuo 1949 metų, prasidėjus didžiajai emigracijos bangai dauguma Vokietijos skyrių suiro, išsivažinėjo kas kur, bet tuo pačiu steigėsi nauji skyriai pvz. Čikagoje ir Australijoje. 1950 metais „akademikų“ atsirado Urbanoje, Detrote, Bostone, 1951 - Klivlende bei Niujorke. Tais pačiais metais vietoj „Vyčio“ antros dalies pradeda eiti ASS biuletenis „Ad Meliorem“. 1952 metais įvyksta pirma ASS stovykla JAV, suprojektuojamas ir pradedamas dėvėti ASS stovyklinis kaklaraištis10. Kaip matome, pasklidęs sąjūdis gana greitai atsigavo ir tęsė savo veiklą. Jos kulminacija, tuo pačiu nauju centru padėjusi tapti Čikagai, buvo Vydūno fondo įsteigimas, kurį vertėtų apžvelgti plačiau.
1952 kovo 23 d. Čikagoje Korp! Vytis ir ASD su 300 dolerių suma įsteigė Lietuvių Akademikų Skautų Dr. Vydūno vardo fondą, kurio pavadinimas 1969 metais pakeistas į Vydūno Jaunimo Fondą, o 1970 JAV iždo ministerijos fondas atleistas nuo federalinių pajamų mokesčių.
Įsteigimo metais pagrindinis fondo tikslas buvo remti aukštojo mokslo siekiančius lietuvius studentus (ne vien tik skautus). Laikui bėgant tikslai plėtėsi ir dabar fondas ne tik remia universitetines, o ypač lituanistikos studijas (pirmąsias grąžinamomis, o antrąsias negrąžinamomis stipendijomis bei visuomeninio vasaros darbo kursais, už darbą kuriuose studentai gauna atlyginimą), bet ir jaunimo organizacijas, taip pat paruošia ir išleidžia lietuviškas knygas, suteikia metines premijas pasižymėjusiems asmenims.
Fondo darbą gana objektyviai gali iliustruoti jo piniginė apyvarta. 1952 - 1987 m. gauta 335 833 dolerių pajamų, kurių pusę sudarė kalėdinių atvirukų vajai. Per tą patį laikotarpį išmokėta 303 406 doleriai, iš jų irgi pusę sudaro paskolos studentams ir lituanistinės stipendijos11.
Po kurio laiko vėl prasideda reformos. 1960 Korp! Vytis ir ASD susijungė ir pasivadino Studentų Skautų Sąjunga. Tais pačiais metais įsisteigia Filisterių Skautų Sąjunga, subūrusi studijas baigusius Korp! Vytis ir ASD narius. Šių reformų priežastis buvo tai, kad susiformavo nauja „akademikų“ generacija, kuri tuo norėjo atsiriboti nuo vyresnių ir jiems nesuprantamų organizacijos narių. Tačiau naujovėms nepasiteisinus jau 1962 metais vėl grįžtama prie atskirų Korp! Vytis ir ASD organizacijų. Tais pačiais metais nusistovi santykiai su Lietuvių Skautų Sąjunga ir ASS tampa trečiaja jos šaka.
Šešiasdešimtaisiais metais organizacijos veikla ypač gyva - kasmet rengiami suvažiavimai, studijų dienos, vasaros ir žiemos stovyklos. 1966-siais aktyviai dalyvaujama Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongreso darbuose: pirmajam išleidžiamas Los Andželo skyriaus paruoštas dainorėlis, antrajam - kišeninis kalendorius.
Po 1960 - 62 metų reformų organizacijos struktūra pasiliko nepakitus iki šių dienų, o jos veiklą galima suskirstyti į dalis: visuomeninę dabartinės lietuviškos išeivijos bendruomenės veiklą ir vidinę organizacijos veiklą. ASS nariai aktyviai dalyvauja kitose visuomeninėse, taip pat kultūrinėse ir profesinėse organizacijose, daug prisidedama prie žurnalo Lituanus išleidimo, vadovauja skautiškiems vienetams ir leidžia metodinę medžiagą kitiems vadovams. Taip pat daug bendradarbiaujama su kitomis jaunimo organizacijomis.
Organizacijos viduje be skyrių susirinkimų ir suvažiavimų dar vyksta studijų dienos, vasaros ir žiemos stovyklos, minėjimai, susipažinimo susirinkimai gimnazijų abiturientams, rengiami labdaringi pasilinksminimai, veikia įvairūs būreliai12.
Veikla yra ideologijos tęsinys. Iš trijų ASS principų - religinio, tautinio ir socialinio išeivijoje dominavo tautinis. Svetimoje aplinkoje visokiais būdais stengtasi išlaikyti lietuvybę, kam ypač praversdavo stovyklos. Jų metu, gamtoje liaudies šokiai, dainos, literatūros skaitymai palikdavo giliausią pėdsaką.
Po nepriklausomybės atstatymo tarp JAV „akademikų“ atsirado dvi nuomonės tolimesnės veiklos klausimu. Viena - tėvynei reikia ir toliau padėti, pastatyti ją ant kojų ir panašiai. Antroji, labiau paplitusi jaunimo tarpe - mes savo pareigą jau atlikom ir dabar galim atsipūsti, bet tada darosi neaišku, ką daryti toliau. Šiuo metu vyrauja pirmoji.
Čikagos ir Los Andželo skyriai daug prisidėjo, kad Lietuvoje atsikurtų studentai skautai ir iki šiol su jais palaiko glaudžius ryšius, tačiau problemų yra kitur, pavyzdžiui Australijos skyrių šiuo metu sudaro vieni filisteriai - jie nebeturi nei vieno senjoro ar kandidato.
1 Draugas, 1994 m. Spalio 15 d. nr. [atgal]
2 Mūsų Vytis, 1967 m., Nr. 3. [atgal]
3 Skautų aidas 1929 m. Nr. 2 ir Nr. 4. [atgal]
4 Jurgėla P., Lietuviškoji skautija, p. 406. [atgal]
5 Mūsų Vytis, 1967 m., Nr. 3 [atgal]
6 Ten pat. [atgal]
7 Akademinis skautų sąjūdis, p. 193 [atgal]
8 Kvilys B. Akademinė skautija, p. 143. [atgal]
9 Jurgėla P. Lietuviškoji skautija, p. 408 [atgal]
10 Akademinis skautų sąjūdis, p. 139. [atgal]
11 Mūsų Vytis, 1987 m., Nr. 3 [atgal]
12 Mūsų Vytis, 1986 m. Nr. 3 - 4. [atgal]
[Aukštyn]