Dainos:
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->
Vaikeli
Vai, ko nusižvengei
Varlė
Vilniaus mieste žali bromai
Visos upės akmenuotos
Vos tik žiema ateina
VAIKELI
Vaikeli mažas, ar meni,
Seniai, seniai kadais,
Kai tu ant mėlynos žvaigždės,
Ar jūroj gyvenai? (2x2 k.)
Kai broliai ganė žirgelius,
Dainuodami gražiai,
Per naktį degė pagiry
Naktigonių laužai.
O sesės kaišė sau kasas
Žalia rūta, žiedais,
Vaikeli mažas, aš menu
Seniai, seniai kadais.
VAI, KO NUSIŽVENGEI
Vai, ko nusižvengei,
Bėrasai žirgeli,
Ko dairais aplinkui
Į dulkėtą kelią?
Tas kelias į Vilnių,
Gedimino pilį,
Ten, kur mūsų broliai
Vargsta už Tėvynę.
Oi nežvenk, žirgeli,
Dar ne laikas joti -
Leisk man jaunam augti
Jėgomis ir protu.
O kai aš užaugsiu,
Tai narsiai kariausiu -
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu.
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu
Ir prie Aušros vartų
Karštai pasimelsiu.
Ir prie Aušros vartų
Karštai pasimelsiu,
Dievui ir Tėvynei
Žemai nusilenksiu.
Dieve Visagali,
Saugok mūsų šalį,
Tėvą ir motulę,
Brolį ir sesulę.
VARLĖ
Aš labai bijau varlės, (2 k.)
Tiek mažos, tiek didelės. (2 k.)
Gal ta baimė neprotinga,
Bet varlė man - nepatinka, nepatinka, ne, ne.
Nebraidau basom po rasą,
Jeigu norite - už drąsą
Galit dvejetą rašyt,
Bet varlė man - negraži, negraži, ne, ne!
Nors iš baimės aš drebu, (2 k.)
Šiaip jau varlę aš gerbiu, - (2 k.)
Į mane kai pasižiūri,
Aš matau, kad proto turi, proto turi, oho!
Sako - ji labai naudinga:
Čiumpa vabalą už kinkos
Ir, prarijus tą kenkėją,
Žemės ūkį pakylėja, pakylėja, taip, taip.
Gal ir pakylės, gal - ne, (2 k.)
Bet džiaugiuos, kad ji mažytė -
Būtų didelė - mane
Patį pirmąjį prarytų, patį pirmąjį - niam, niam.
VILNIAUS MIESTE ŽALI BROMAI
Vilniaus mieste žali bromai, (2 k.)
Ten žirgus balnojo. (2x2 k.)
Pabalnojo ir išjojo,
Ant kalno sustojo.
Ir pastatė armotėlę,
O paskui iššovė.
Ir nušovė lenkų vadą,
Lenkų komandierių.
Lenkai krito kaip lapeliai,
Lietuviai - kaip mūrai.
Lenkai krito ir dejavo,
Lietuviai dainavo.
Lenkams buvo didi kova,
Lietuviams - zabova.
Vilnius mūsų nuo senovės,
Žinokit panovės.
VISOS UPĖS AKMENUOTOS
Visos upės akmenuotos, (2 k.)
Ech, visos upės akmenuotos,
Nėra iš ko gerti. (2x2 k.)
Parsivedžiau jauną žmoną,
Ech, parsivedžiau jauną žmoną,
Nėra už ką barti.
Ir pabariau kartą vieną,
Ech, ir pabariau kartą vieną,
Verkė visą dieną.
Nuo to laiko, neduok Dieve,
Ech, nuo to laiko, neduok Dieve,
Daugiau nebebarsiu.
Pats sau virsiu, pats sau kepsiu,
Ech, pats sau virsiu, pats sau kepsiu,
Pats vaikus gimdysiu.
Ir pabandžiau kartą vieną,
Ech, ir pabandžiau kartą vieną,
Verkiau visą dieną.
Nuo to laiko, neduok Dieve,
Ech, nuo to laiko neduok Dieve,
Daugiau nebandysiu.
VOS TIK ŽIEMA ATEINA
Vos tik žiema ateina,
Važiuojam slidinėt,
Nupirkę naujas slides
Kavinėj pasėdėt.
Gerk ir mylėk, kolega,
Gerk ir mylėk karštai,
Nes kai ateis rytojus,
Gal bus jau per vėlai.
Vieną ankstyvą rytą
Ant kalno užlipau,
Žemyn pasižiūrėjęs
Pėsčias namo grįžau.
Parinkęs aukštą kalną
Juoju žemyn daviau,
Ir lydimas kryžiuočių
Rogėse pabudau.
Mūsų sesutės laukia
Atvėrę mums širdis,
O broliai pokeriuoja
Ir geria per naktis.
Studijų dienos baigias,
Greit jau reiks dirbt pradėt,
Išgerkim dar po vieną -
Širdį ne taip skaudės.
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->