Dainos:

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->


Tau, sesute, puikios gėlės
Tave aš pamačiau
Teka, teka
Ten, kur šlama pakelės beržynai
Tešlainukas
Tėvynė
Tykus vakars be vėjo
Tyliai leidžias
Tyliu keleliu
Tu paglostyk
Tupi, tupi baltos varnos
Turiu aš vištą
Tu vėjo paklausk

TAU, SESUTE, PUIKIOS GĖLĖS

Tau, sesute, puikios gėlės,
O man - kardas prie šalies;
Tau akis plaus ašarėlės,
Man gaisrai kelius nušvies. (2x2 k.)

Tau rymoti - manęs laukti,
Man kovoti mirtinai,
Gal sulauksi manęs jauno,
Jei neslėgs šalti kapai.

O jei žūsiu už Tėvynę,
Brangią žemę Lietuvos,
Tai žvaigždutė vakarinė,
Pas mane tave atves.

Ant smėlėto mano kapo
Prisodinki daug gėlių,
O kad jos gražiai žydėtų,
Palaistyk vandenėliu.

[Aukštyn]

TAVE AŠ PAMAČIAU

Tave aš pamačiau, tave aš pamylėjau
Ir savo jauną širdį tik tau atidaviau.
Žinau, kodėl juokiuos, žinau, kodėl ir verkiu,
Bet ar tu būsi mano - tikrai to nežinau.
Ar atsimeni, kaip mes linksmai stovyklavom,
Atsimeni, kaip mes prie laužo dainavom,
Atsimeni, kaip mes per naktį budėjom ir kalbėjom.
Tik tu man žiedą duok ir kitos nevilioki,
Būsiu ištikima, tu meilė man pirma.
Bet greit reiks išsiskirt, gal kitą tu mylėsi,
Bet apie šitas dienas galvosim visada...

[Aukštyn]

TEKA, TEKA

Teka, teka skaisti saulė (2 k.)
Per girelį.

Šovė, šovė kareivėlis
In liepelį.

Atsimušė jo balselis
In mergelį.

- Oi, mergela, lelijėla,
Duok žodelį.

- Aš neduosiu tau žodelio
Kareivėliui.

Aš tik duosiu sau žodelį
Artojėliui.

Sunku augti dziemedėliui
Be saulalės.

Taip man jaunai mergužėlei -
Be bernelio.

[Aukštyn]

TEN, KUR ŠLAMA PAKELĖS BERŽYNAI

Ten, kur šlama pakelės beržynai,
Kur vingiuoja Nemuno vaga,
Ten ir mūsų mylima Tėvynė,
Ten per amžius buvo Lietuva. (2x2 k.)

Mažas būdams, kūdikiu bėgiojau
Po žaliąsias tėviškės lankas,
Aš užaugęs niekad negalvojau,
Kad Tėvynė manęs pasiges.

Vėjas ūžia, propeleriai gaudžia,
Eskadrilė pakyla aukštai,
Žydros akys sužiba padangėj,
Sudie, žeme ir gimti namai!

Aš nuskrisiu į gimtą sodybą,
Kur gyvena motina sena,
Ir apsuksiu žiaurią mirties kilpą,
Lai pamato mano mylima.

Žūsta vadai, žūsta generolai,
Juos palydi orkestrų garsai,
O kai žūsta mylimas lietuvis,
Jam sučiulba lakštučių balsai.

Mums nereikia vėliavos raudonos,
Penkiakampės žvaigždės kruvinos.
Mums tik reikia vėliavos trispalvės
Ir per amžius laisvos Lietuvos.

[Aukštyn]

TEŠLAINUKAS

Man mažam tešlainukui labai pasisekė,
Man mažam tešlainukui labai pasisekė,
Man mažam tešlainukui labai pasisekė,
Kad manęs atsikando tiktai vieną trečdalį.
Bet liko viena koja, kad galėčiau šokti,
Liko ir ranka, kad galėčiau ploti.
Liko dar ir sprandas, kad nusilenkt galėčiau,
Na, o ko neliko - sakė - neprireiks.
Norėčiau bučiuot tave, pabučiuot norėčiau,
Norėčiau bučiuot tave, pabučiuot norėčiau,
Norėčiau bučiuot tave, pabučiuot norėčiau,
Bet, deja, kaip gaila - neturiu su kuo.

Norėčiau prašyt tave, paprašyt norėčiau,
Norėčiau prašyt tave, paprašyt norėčiau,
Norėčiau prašyt tave, paprašyt norėčiau,
Kad mane nulipdytum, mane iš naujo

[Aukštyn]

TĖVYNĖ

Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?

Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?

Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?

[Aukštyn]

TYKUS VAKARS BE VĖJO

Tykus vakars be vėjo, be vėjo,
Lakštingėlė čiulbėjo, čiulbėjo. (2 k.)

Po beržyną vaikščiojau, vaikščiojau,
Bėro žirgo ieškojau, ieškojau.

Bėro žirgo neradau, neradau,
Tik mergelę sutikau, sutikau.

Mergužėlė daržely, daržely,
Žalias rūtas ravėjo, ravėjo.

- Labas vakars, mergele, mergele,
Ar nematei žirgelio, žirgelio?

- Matyt mačiau žirgelį, žirgelį
Savo tėvo dvarely, dvarely.

[Aukštyn]

TYLIAI LEIDŽIAS

Tyliai leidžias pavargusi saulė,
Paskutiniai šešėliai dienos.
Galbūt viską pasaulyje pamiršiu,
Bet tavęs, mylimoji, niekados.

Išėjai tu rasotais takeliais,
Nesiklausus tėvelio nei mamos.
Ant pirštelių skaičiuodama žvaigždutes
Tu sakei, kad mylėsi visados.

Daug žvaigždučių dar liko neskaičiuotų,
Suskaičiuoti jų niekas negalės.
Aš mačiau - glamonėjo tave kitas
Ir aistringai bučiavo lūpeles.

Jei nemyli, nenori, nereikia,
Aš iš meilės numirti galiu.
Ir numiręs aš pas tave ateisiu,
Šaltu žvilgsniu pažvelgsiu į akis.

[Aukštyn]

TYLIU KELELIU

Tyliu keleliu
Tyliai ėjau,
Prie svirnelio
Sutrepsėjau. (4x2 k.)
Tyliu, kad myliu
Kad gyventi negaliu. (2x2 k.)
Ar čia durys,
Ar čia siena,
Ar mergelė
Guli viena.

Nei čia durys,
Nei čia siena,
Nei mergelė
Guli viena.

Čia tai guli
Motinėlė
Su jauniausia
Dukružėle.

[Aukštyn]

TU PAGLOSTYK

Tu paglostyk žolę, gėlę, (2 k.)
Lapas kaip armonikėlė. (2 k.)
Raskiloj, raskiloj,
Mūsų kiemo raskiloj. (2x2 k.)
Vos tiktai aušra nušvinta -
Raskiloj rasa sužimba.

Pirmas saulės spindulėlis
Nusiprausia atsikėlęs.

Tu paglostyk žolę, gėlę,
Lapas kaip armonikėlė.

[Aukštyn]

TUPI, TUPI BALTOS VARNOS

Tupi, tupi baltos varnos
Balto miško vidury,
Eina baltas begemotas
Balto Nilo pakrašty.
Bet kodėl visur taip balta?
Nusibodo man balta,
Tegul bus dabar kokia...

Ruda
Rausva
Žila
Stora
Plika
Kieta
Smaila
Kiaura...

[Aukštyn]

TURIU AŠ VIŠTĄ

Turiu aš vištą,
Tik man reikia gaidžio. (2x2 k.)
Visi nori sužinot,
Kaip tą gaidį vadina. (2x2 k.)
Tas gaidelis kapitons,
Toj vištytė šiurpa šiurpa,
Tas gaidelis kakarieku
Labai gražiai gieda.

Turiu aš gaidį,
Tik man reikia anties.
Visi nori sužinot,
Kaip tą antį vadina.
Toj antytė krypu rypu,
Tas gaidelis kapitons,
Toj vištytė šiurpa šiurpa,
Tas gaidelis kakarieku
Labai gražiai gieda.

Turiu aš antį,
Tik man reikia žąsies.
Visi nori sužinot,
Kaip tą žąsį vadina.
Toj žąsytė girgu gargu,
Toj antytė krypu rypu,
Tas gaidelis ...

Turiu aš žąsį,
Tik man reikia kiaulės.
Visi nori sužinot,
Kaip tą kiaulę vadina.
Toj kiaulytė kriu kriu,
Toj žąsytė girgu gargu,
Toj antytė ...

Turiu aš kiaulę,
Tik man reikia avies.
Visi nori sužinot,
Kaip tą avį vadina.
Toj avytė šilta vilna,
Toj kiaulytė kriu kriu,
Toj žąsytė ...

[Aukštyn]

TU VĖJO PAKLAUSK

Klausei manęs, kiek kelių aš žinau,
Ar daugel kadais keliavau.
Klausei manęs, kiek žmonių sutikau,
Ar daug suradau aš draugų.
Tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys,
Tik jis, mano drauge, atsakys.
Klausei, iš kur atkeliauja lietus
Debesimis, dangumi.
Klausei, kiek kelio nueina žmogus,
Kol tampa tikru žmogumi.

Paukščiai sugrįžta linksmi į namus
Pavargę svečiajam krašte.
Kelią nuėjęs sugrįš ir žmogus,
Bet kas jį sutiks namuose?
  [Aukštyn]

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->