Dainos:

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->

Saulutė nusileido
Seni draugai
Sėjau žirnius ir pupas
Skrido uodas
Stovi malūnas prie kelio
Susitikę vienas kitą
Sutelk mus, Viešpatie, būrin
Svajoklis
Svirplys
Svirplys (Pa-da-bu-dam...)

SAULUTĖ NUSILEIDO

Saulutė nusileido,
Mėnulis patekėjo,
Jauna graži mergelė
Pro langelį žiūrėjo. (2x2 k.)

- Ko sėdi už stalelio,
Ko rymai ant rankelių,
Ko neini į darželį
Skinti žalių rūtelių?

- Nei man rūtelių skinti,
Nei vainikėlių pinti -
Man dieną naktį rūpi,
Kaip su berneliu būti.

- Nušluostyk ašarėles,
Palaistyk rūtytėles -
Sugrįš tavo bernelis
Iš svetimos šalelės.
 [Aukštyn]

SENI DRAUGAI

Vis rečiau beparašom vienas kitam,
Vis dažniau gaila vaško žvakei rusent,
Vis galvojam, kad dienos pasikartos,
Kada dulkiną kiemą išasfaltuos.
Jau seniai beskambėjo mūsų daina,
Jau seniai besėdėjom per visąnakt,
Jau seniai betylėjom, ir buvo gerai,
Jau seniai taip reikėjo vėl susieit.
Vis rečiau susimąstau, kas bus toliau,
Vis dažniau ieškau krašto, kur dar keliaut,
Vis galvojam, kad laikas mums atleis,
Kada amžinos klaidos taps daiktais.
 [Aukštyn]

SĖJAU ŽIRNIUS IR PUPAS

Sėjau žirnius ir pupas į juodąją žemelę,
O u o, pada bu dam dam.
Ir sudygo žirniai, ir sudygo pupos
Ir atskrido varnos, lesti žirnius ir pupas.

Aš paskelbiau karą visoms pasaulio varnoms,
Kad apginčiau daržą, savo žirnius ir pupas.

Ir užaugo žirniai, ir užaugo pupos,
Džiaugias mūsų širdys - varnų nebėra.
 [Aukštyn]

SKRIDO UODAS

Skrido uodas per miškelį,
Mato judant jis taškelį.
Tas taškelis raudonuoja,
Mažą uodą jis vilioja.
Aš tris dienas esu nevalgęs,
Nesilaiko mano kelnės,
Kaip gražu gražu gražu gražu gražu,
Kraujo kvapą aš jaučiu.
Skrido uodas per upelį,
Mato plaukiant jis žuvelę.
Ta žuvelė maskatuoja,
Mažą uodą ji vilioja.
Aš tris dienas esu nevalgęs,
Nesilaiko mano kelnės,
Kaip gražu gražu gražu gražu gražu,
Silkės kvapą aš jaučiu.
Skrido uodas per laukelį,
Mato bėgant mažą pelę.
Ta pelytė kad suriko,
Tai net uodas apsi...
Aš tris dienas esu nevalgęs,
Nesilaiko mano kelnės,
Kaip gražu gražu gražu gražu gražu,
Š... kvapą aš jaučiu.
(Saulė leidžias pamažu.)
Skrido uodas per girelę,
Mato skautų jis būrelį.
Skautai verda savo košę,
Muša uodus atsilošę.
Aš tris dienas esu nevalgęs,
Nesilaiko mano kelnės,
Kaip gražu gražu gražu gražu gražu,
Jau kudašių aš nešu.
 [Aukštyn]

STOVI MALŪNAS PRIE KELIO

Stovi malūnas prie kelio,
Saulė seniai vakaruos,
Žaidžia mėnulis upely,
Klausosi mano dainos.
Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakot tau vienai -
Kas manoj širdy...
Noriu šio vakaro sapną
Apie tave susapnuot,
Noriu, tave susitikęs,
Dviese prie upės dainuot.

Kaip man tave susitikti!
Kaip man tave pamatyt?
Eitum saulėlydžio laukti,
Eitum aušros pasitikt...
 [Aukštyn]

SUSITIKĘ VIENAS KITĄ

Susitikę vienas kitą ucha cha, ucha cha,
Žmonės nieko nesakytų, ucha cha, ucha cha,
Tik iš nuobodulio kartą
Kolektyviai pasikartų.
Šalu la lu la lu la lu,
ucha cha, ucha cha, (2x2 k.)
Tik iš nuobodulio kartą
Kolektyviai pasikartų.
Mano tėtis myli mamą, ucha cha, ucha cha,
kaimynas myli mano mamą ucha cha, ucha cha,
Mama ano kaimyno fiatą,
O tėtis kartais vieną tetą.
Šalu la lu la lu la lu,
ucha cha, ucha cha, (2x2 k.)
Mama ano kaimyno fiatą,
O tėtis kartais vieną tetą.
O kas mane močiute myli? Ucha cha, ucha cha,
Aš kartais klausiu atsigulęs, ucha cha, ucha cha,
Močiutė sako: - Mik, mažyli,
Tėvynė myli ir dzievulis.
Šalu la lu la lu la lu,
ucha cha, ucha cha, (2x2 k.)
Močiutė sako: - Mik, mažyli,
Tėvynė myli ir dzievulis.
 [Aukštyn]

SUTELK MUS, VIEŠPATIE, BŪRIN

Sutelk mus, Viešpatie, būrin
Padangėj savo atviroj,
Ramybėj ir tyloj
Maldaut jauna širdim.

Lyg lakios žiežirbos laužų
Sugrįžtam į Tave nūnai.
O, Tėve, Tu žinai
Slaptas mintis visų.

Atleisk, jei buvome kalti,
Palaimink pastangas šviesias,
Priimk dienos aukas
Ir būk prie mūs arti.

Štai miškas rimsta vakarop,
Ramybė skleidžiasi aplink.
Tu maldą mūs priimk
Padangėj atviroj.
 [Aukštyn]

SVAJOKLIS

Sėdėjo svajoklis tuopos viršūnėj,
Pamatė svajoklis žibantį daiktą:
- Tai mano žvaigždė, - svajoklis nusprendė
Ir nusišypsojo jai.
O, svajokli, mano mielas svajokli,
Tai ne tavo, tai ne tavo, tai ne tavo žvaigždė,
Tai tik skubanti, skriejanti tolyn,
Tai tik skraidanti lėkštė.
Supylė svajoklis didelį kalną,
Ir visą visą gėlėm apsodino.
- Bus gražiau, bus gražiau, - svajoklis nusprendė, -
Mano žvaigždei žemyn žiūrėt.

O iš ryto dangus ir vėl buvo tuščias,
Iš liūdnumo svajoklis apsiverkė graudžiai,
O žmonės žmonės žemėj kalbėjo,
Kad lyja žvaigždėmis.
 [Aukštyn]

SVIRPLYS

Gyveno kartą pievoj vienišas svirplys,
Norėjo susirasti tokią, kaip ir jis.
Kad tarp žiedų susėdę vakare
Ilgai, ilgai dainuotų dainą šią:
- Tu man graži, kaip ta gėlė, pilna medaus.
- Tu man gražus kaip beržas, beržas po lietaus.
- Prašyk, ko nori. - Būki geras, padainuok daugiau!
- Geriau aš tau nuskinsiu saulę nuo dangaus!
Ir išskleidė tada sparnus vienišas svirplys
Ir pažiūrėjo mylimajai į akis.
Pakilo jis aukštai, aukštai virš debesų
Ir pasidarė vargšui jam labai baisu.

Gėdingai grįžo žemėn vienišas svirplys,
Ilgai, ilgai ieškojo, bet nerado jis
Nei tos laukų gėlės, pilnos medaus,
Nei tos, kuriai žadėjo saulę nuo dangaus.
 [Aukštyn]

SVIRPLYS (Pa-da-bu-dam...)

Gyveno pievoj vienišas svirplys,
Pa-da-bu-dam,
Norėjo susirasti tokią, kaip ir jis.
Pa-da-bu-dam,
Sakyk, ko nori, būsiu tau gera,
Ir mes kartu užtrauksim dainą šią,
Pa-da-bu-dam...

Gyveno medy vienišas genys...
Gyveno jūroj vienišas ryklys...
Gyveno tvarte vienišas arklys...
Gyveno sienoj vieniša vinis...
Gyveno puode vienišas samtis...
Gyveno kaime vienišas kvailys...
  [Aukštyn]

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->