Dainos:

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->

Kai aš numirsiu
Kai aš numirsiu (žygeivių)
Kai aš turėjau šyvų kumelį
Kaip gaila
Kaip gražu miške
Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
Kalėdinė eglutė
Kalėdų naktį tylią
Kalnai kalnai
Kalnuos dainuoja
Kam pastatei aukštą svirną?
Karalių lopšinė
Kasdien į karą
Kas ten vaikščiojo?
Kerėtoja
Kodėl negerti
Krambambolis
Kurmis
Kur Virvytė teka

KAI AŠ NUMIRSIU

Kai aš numirsiu, mane pakaskit
Po didele alaus bačka,
Kad bačkos kraną atsisukęs
Alutį maukčiau kaip šuva.

Jūs man varpais neskambaliokit,
Aš šito jūsų beprašau.
Verčiau bokalais pamojuokit,
Tai šimtą kartų bus geriau.

Jūs mano kapą apsodinkit
Aukščiausios rūšies tabaku,
O vietoj kryžiaus pastatykit
Pypkutę riestu cibuku.

Ant mano kapo nerašykit,
Kada gimiau, kada miriau.
Ant mano kapo parašykit -
Alutį maukdamas miriau.
 [Aukštyn]

KAI AŠ NUMIRSIU (ŽYGEIVIŲ)

Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit,
Kuprinę, kirvį jums paliksiu
Ir juodą katilą drauge.

Jūs man varpais neskambaliokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau „Laurenciją“ sušokit -
Tai šimtą kartų bus geriau.

Jūs man parinkit kapui vietą
Ant aukšto kalno, po egle,
Kad aš matyčiau laužo liepsną
Ir košę verdant katile.

Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius užrašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau.
 [Aukštyn]

KAI AŠ TURĖJAU ŠYVŲ KUMELĮ

Kai aš turėjau
Šyvų kumelį,
Kas dienų jojau
Un tų panelį.
Oi ly lia ly lia,
Oi ly lia lia lia,
Kas dienų jojau
Un tų panelį.
O ta šyvoji,
Kad ją kur griausmas,
Tvorų išspyrė,
Rūtas sugraužė.

Kumela bėga,
Net balos teška,
Mano panytė
Batvinius raško.

Sijonas trumpas,
Vos ligi kelių,
Veidas raukšlėtas,
Pilnas dulkelių.

Mano kumelė
Vos ją pamatė,
Ausis pastatė,
Kojas pakratė.

Kai aš turėsiu,
Kitų kumelį,
Daugiau nebjosiu,
Un tų panelį.
 [Aukštyn]

KAIP GAILA

Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam mes į tą laivą.
Kur dalijomės duona ir saule
Ir toks didelis buvo pasaulis. (2x2 k.)

Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam mes į tą laivą,
Ir mamas visa galva praaugę -
Mes jau tapom beveik suaugę.

Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugome mes iš to laivo,
Kur galėjome nors truputį,
Nors trumpam savimi pabūti.
 [Aukštyn]

KAIP GRAŽU MIŠKE

Man vasarą miške patinka:
Ten daug visokių kirmėlių,
Ilgų gyvačių čia nestinga
Anei gražuolių siurbėlių.

Štai šerno viduriai išvirtę,
Ten raitosi riebus žaltys,
Ir klaidžioja tarytum girtas
Medžioklio sužeistas lokys.
Kaip gražu miške, cho cho!
Vasaros laike, cho cho!
Paslaptinga, ilgu čia.
Jei jam pakliūsi, drauge mielas,
Tave jis dailiai sudraskys,
Ir pagiedos už tavo sielą
Lakštingala galvažudys.
 [Aukštyn]

KAI SIRPSTA VYŠNIOS SUVALKIJOJ

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj,
Raudonos, kad pravirkt gali, -
Rasa ten laša nuo lelijų -
Lyg dalgio ašmenys - gaili.

Ir pjauna širdį tarsi dobilą
Lig gyvuonies, lig pašaknų,
O vakarais kažko taip tolima,
Kažko nėra, kažko nėra - lyg artimų.

Kokia tyla gyvybėn smelkias
Kasdienio židinio ugnim!
Tokia daina, kad užsimerkia
Dainuodami - lyg mirdami!

Lig pašaknų ten pjauna širdį,
Ten teka vandenys liūdnai,
Ir dulkės vieškelių dar šiltos -
Tarsi sodybų pelenai.
 [Aukštyn]

KALĖDINĖ EGLUTĖ

Ant kalėdinės eglutės
Supas raibosios gegutės,
Nežinia, ką jos kukuoja,
Nežinia, ką iškukuos,
Šakomis keliauja voras,
Nuo žvakučių vaškas laša,
Tyška vaškas ant stalelio
Su vokais neatplėštais.

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Stebuklingą vėrinėlį
Aršibaldo vaizdinių.
Kaip per ledą bėga pelės,
Kaip klastingai žybsi akys,
O už lango mėnuo dega,
Rūksta kraterių anga.

Į mane pro lango plyšį
Žvelgia dulkinas praeivis,
Ir per telefono kriauklę
Gaudžiant jūrą išgirstu.
Pasigirsta moters juokas,
Bet staiga garsai nutyla,
Ir iš radijo antenos
Kalas pamažu kulka.

Pakabinkit, pakabinkit
Neramios tylos girliandą,
Sprangią naikintuvų tylą,
Užrakintą po žeme.
Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės,
Sprangią naikintuvų tylą,
Užrakintą po žeme.

Kai nuo antkapių pakyla
Tarsi sielos baltos varnos,
Kyla rankos atsigniaužę
Jau apaugusios žieve.
Ant tų rankų krenta sniegas,
Pelenų šviesumo sniegas,
Šaltas sniegas, kuris byra
Iš akiduobių tuščių.

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims.
Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims.
 [Aukštyn]

KALĖDŲ NAKTĮ TYLIĄ

Kalėdų naktį tylią tavęs vienos aš laukiu,
Už lango eglės žilos, danguj pabertas auksas.
Kalėdų naktį tylią, kai sklinda žvakių kvapas,
Duris praverk nebyliai, ir pasakyk man: „Labas“.
Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
Kai sniegas už lango žibės,
Aš noriu, kad tu man uždegtum
Žvakutę mano širdies.
Žinau kad ateisi, aš tavo žingsnių laukiu,
Ledinės gėlės skleisis, žvaigždė įkris į plaukus.
Kalėdų naktį šviesią sidabro varpas gaus,
Ir taip sulauksim dviese vidurnakčio gilaus.
 [Aukštyn]

KALNAI KALNAI

Seniai seniai
Mus sužavėjo kalnai,
Ir žiemą, vasarą
Keliaujam mes tenai.
Kalnai, kalnai,
Kas jūsų grožį apsakyti gali,
Šaukia toliai mėlyni kalnų
Palypėt lyg debesų.
Greičiau, greičiau
Ateitų ta diena,
Kada kalnai
Atsiduria šalia.

Seniai, seniai
Mus žavi tie kalnai,
Taiga, miškų takai
Sapnuojasi dažnai.
 [Aukštyn]

KALNUOS DAINUOJA

Kai tykus vakaras ateina,
Saulutė leidžias už kalnų,
Ir tolumoj nakties padangėj
Sumirga tūkstančiai žvaigždžių.
Kalnuos dainuoja rageliai uli uli jo
Ir žydi gėlės tenai kalnuos. (2x2 k.)
Kai saulė rytmetį pakyla,
Žibutės rymo pakely,
Ir piemenaitės bandą gena
Tenai toli toli toli.

Tada aš vėl tavęs ilgiuosi
Ir laukiu žydinčiam sode,
O akys skęsta tolumoje:
Gal pamatysiu aš tave.
 [Aukštyn]

KAM PASTATEI AUKŠTĄ SVIRNĄ?

Kam pastatei aukštą svirną,
Kam atvedei ristą žirgą,
Kam paklojai šalavijų lovą? (2 k.)

Tau pastačiau aukštą svirną,
Tau atvedžiau ristą žirgą,
Tau paklojau šalavijų lovą.

Man nereikia aukšto svirno,
Man nereikia risto žirgo,
Man nereikia šalavijų lovos.

Aukštam kalne aš gulėsiu,
Tėvą motiną mylėsiu,
Man nereikia šalavijų lovos.
 [Aukštyn]

KARALIŲ LOPŠINĖ

Čiūčia liūlia, mik, vaikeli, šilko pataluos,
Čiūčia liūlia, karalių pasaką sapnuok.
Čiūčia liūlia, mik, vaikeli, merki akeles,
Čiūčia liūlia, sapne skaičiuoki žvaigždeles.

Kai tik vaikelis liūlia liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Ar saulė šypsos, ar mėnulis,
Mes galim šokt ir dūkt linksmai.
Kai tik vaikelis liūlia liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Ar saulė šypsos, ar mėnulis,
Mes galim šokt ir dūkt linksmai
 [Aukštyn]

KASDIEN Į KARĄ

Mes kasdien išeinam į karą,
Mes nežinom, kuo džiaugtis, kuo ne.
Visi norim virš saulės pakilti,
Kai aplink be sparnų dauguma.

Nebuvai tu šalia, kai reikėjo
Savo tikslą ir garbę apgint.
Tu plaukei pasroviui, mes prieš vėją,
Ėjom viską užmiršę mirt. (2x2 k.)

Kas mums trukdo, mes jaučiam ir žinom,
Jaučiam dėmesį savo vardan.
Tik nedrįstam akių pakelti,
Pasakyti: „Ne draugas tu man“.

Mūsų kelias per kalnus ir jūrą,
Baltai juodas jis, juodai baltas.
Tu žinai, jame vietos nebūna
Tam, kuris kažkuo kaltas.

Kas mums trukdo, mes jaučiam ir žinom,
Jaučiam dėmesį savo vardan.
Tik nedrįstam akių pakelti,
Pasakyti: „Ne draugas tu man“.
 [Aukštyn]

KAS TEN VAIKŠČIOJO?

Kas ten po mano sodelį vaikščiojo? (2 k.)
Cykiai po mažu uliavoj(o). (2 k.)

Gal tėvelis bitelių dabojo,
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Kas ten po mano svirnelį vaikščiojo?
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Gal motulė drobelių dabojo,
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Kas ten po mano stainelį vaikščiojo?
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Gal brolelis žirgelių dabojo,
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Kas ten po mano darželį vaikščiojo?
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Gal sesulė rūtelių dabojo,
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Kas ten po mano laukelius vaikščiojo?
Cykiai po mažu uliavoj(o).

Gal man Dievulis rugelius dabojo,
Cykiai po mažu uliavoj(o).
 [Aukštyn]

KERĖTOJA

Mano miela kerėtoja, pasakyk, kur dingai?
Ar likimo karietoje mes keliausim ilgai?
Pasakyk, ar beatmeni, kaip prie upės kadais
Visus didelius akmenis išrašei mūs vardais? (2x2 k.)

Man be galo norėjosi ilgą pasaką sekt,
Tavim žvaigždės gėrėjosi ir nemigo pernakt.
Per audras ir per tylumą aidas nešė mane,
Tavo rankų šilumą švelniai saugau delne.

Kyla saulė žydrynėje, debesėliai balti.
Tavo antakių linija, šypsena ta pati.
Na tai kas, mano deimante, kad raukšlėjas kakta -
Ta pati palikai man tu, nors kas dieną kita.
 [Aukštyn]

KODĖL NEGERTI

Saldus alutis,
Gardi putelė,
Oi graži, graži
Mano mergelė.
Kodėl, kodėl,
Kodėl negerti?
Kodėl išgėrus
Linksmam nebūti?
Kodėl negerti,
Jei ima ūpas,
Ko nebučiuoti,
Jei kiša lūpas.

Profas nupaišė
Bokšto struktūrą,
O man vis rodos
Moters figūra.

Sprendžiau per naktį
Aš integralą,
Žiūriu - pradėjau
Ne iš to galo.

Šėriau bekoną
Pusantrų metų,
Ir apturėjau
Rutkoj sarmatą.

Visus bekonus
Kaip šluota šluoja,
Mano bekonas
Namo važiuoja.
 [Aukštyn]

KRAMBAMBOLIS

Krambambolis - tai palikimas
Ką gėrė mus tėvai,
Vienintelis yra linksmumas,
Kai susirenka draugai.
Ėėėė juuuuuliiiiii
Tuomet, kai mes juli juli,
Kai išgeriam krambambolį,
Kram krim krambambolį, krambambolį.
Po šimts velnių krambambolį,
Po šimts velnių krambambolį,
Kram krim krambambolį, krambambolį.
Tėvelis rašo sūnui laišką:
- Ar mokslus jau baigei?
Sūneliui viskas yra aišku,
Tik su pinigu blogai.

Jei kartais tenka užvažiuoti
Į blaivią arbatinę,
Negalim mes net papietauti
Nepažvelgę į degtinę.
 [Aukštyn]

KURMIS

Gyveno kartą kurmis, turėjo keturias žmonas jis. (2 k.)
Poligami, poligamo, poligami ami amo,
Poligami, poligamo, poligami amo.
Atėjo karšta vasara, dvi žmonos numirė jam visai.
Digami, digamo, digami ami amo,
Digami, digamo, digami amo.
Atėjo bjaurus ruduo, dar viena žmona numirė jam visai.
Monogami, monogamo, monogami ami amo,
Monogami, monogam,o monogami amo.
Atėjo šalta žiema, paskutinė žmona numirė jam visai.
Ononi, onono, ononi ami amo,
Ononi, onono, ononi amo.
Atėjo trys brakonieriai, nušovė kurmį visai visai.
Agoni, agono, agoni ami amo,
Agoni, agono, agoni amo.
Atvažiavo tas, kur asfaltą lygina, suplojo kurmį plonai plonai.
Filateli, filatelo, filateli ami amo,
Filatel, filatelo, filateli amo.
Atskrido juoda varna, nusinešė kurmio griaučius baltus.
Kleptomani, kleptomano, kleptomani ami amo,
Kleptomani, kleptomano, kleptomani amo.
Susuko varna lizdą iš kurmio griaučių baltų baltų.
Pižoni, pižono, pižoni ami amo,
Pižoni, pižono, pižoni amo.
 [Aukštyn]

KUR VIRVYTĖ TEKA

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka: (2x2 k.)
- Seserėle, ar žinai,
Storas vyras negerai. (2x2 k.)

Kai tik lovoje guli,
Apkabinti negali.
- Seserėle, ar žinai,
Storas vyras negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Plonas vyras negerai.

Kai tik lovoje guli,
Kaulus suskaičiuot gali.
- Seserėle, ar žinai,
Plonas vyras negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Ilgas vyras negerai.

Einant gult reik suriest,
Atsikėlus reik ištiest.
- Seserėle, ar žinai,
Ilgas vyras negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Mažas vyras negerai.

Einant gult reik užklot,
Atsikėlus reik ieškot.
- Seserėle, ar žinai,
Mažas vyras negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Senas vyras negerai.

Eina gult kosėdamas,
Keliasi stenėdamas.
- Seserėle, ar žinai,
Senas vyras negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Pijokėlis negerai.

Pragers tavo batus ratus
Ir močiutės kalvaratus.
- Seserėle, ar žinai,
Pijokėlis negerai.

Kur Virvytė teka,
Trys seselės šneka:
- Seserėle, ar žinai,
Tas kur myli, tas gerai.
  [Aukštyn]

<-- | A | Ą | B | C | Č | D | E | Ę | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | Ų | Ū | V | Z | Ž | -->