Dainos:
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->
Ilgiausių metų
Ir po žeme
Išeinu
Išėjau iš proto
Išėjo tėvelis
Išgalvotas gyvenimas
Iš Suvalkijos lygumų
ILGIAUSIŲ METŲ
Visi drauge, visi kartu
Ne vieną vakarą, ne vieną dieną
Dalijomės džiaugsmu, skausmu
Ne vieną vasarą, ne vieną žiemą.
Kartu, vėl visi kartu,
Dainuosime Ilgiausių metų. (2x2 k.)
Minutės bėgs, daina nutrūks,
Ir mes paliksim šitą salę.
Už šitos salės durų slenksčio
Paliksime širdies dalelę.
IR PO ŽEME
Ir po žeme
Yra alaus,
Yra alaus
NatūrAlaus.
Tad nebijoki
Numirti tu
Ir gerti alų
Tarp savo draugų.
Ir po žeme
Yra draugų,
Yra draugų,
Su jais smagu.
Tad nebijoki
Numirti tu
Ir gerti alų
Tarp savo draugų.
Ir po žeme
Nėra mergų,
Nėra mergų,
Be jų ramu.
Tad nebijoki
Numirti tu
Ir gerti alų
Be savo mergų.
Ir po žeme
Yra sliekų,
Yra sliekų
Labai skanių.
Tad nebijoki
Numirti tu
Ir gerti alų
Tarp savo sliekų.
IŠEINU
Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus,
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.
Norėjau atnešti Tau
Iš pievų, iš pievų laukinių bičių medaus.
Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus,
Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.
Gal kada nors suprasi tu, ką norėjau tau pasakyt tada,
Gal kada nors suprasi tu, kad be pievų nebus medaus.
Ir gal tada
Vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš
Auksinį medų mums.
IŠĖJAU IŠ PROTO
Aš sėdėjau ant didelio kalno
Lyg senas kelmas, apgaubtas rūku.
Ir visas žydintis kvapnus pasaulis
Miegojo nutviekstas žvaigždžių.
Mmm mmmmm mmmmmmm...
Pakalnėje žiogai dainavo
Ir tarakonai kėlė vestuves.
Visi svečiai garbingi suvažiavo
Į šitas iškilmes didžias.
Ten su plaštakėm dūko vėjas
Ir upėm liejosi midus.
Pametę galvas tarakonai šėlo
Gal kokius ištisus metus.
Oooo išėjau iš proto į žalias lankas,
Oooo išėjau iš proto, kas atgal parves?
O tu sėdėjai ant kito kalno
Pačiam pasaulio pakrašty viena.
Tas liūdnas vakaras tavęs pagailo
Ir kalnu pavertė mane.
IŠĖJO TĖVELIS
Išėjo tėvelis į mišką,
Išėjo motinėlė į mišką,
Išėjo tėvelis, išėjo motinėlė,
Išėjo visi vaikai į mišką. (2x2 k.)
Pamatė tėvelis pelėdą,
Pamatė motinėlė pelėdą...
Nušovė tėvelis pelėdą,
Nušovė motinėlė pelėdą...
Parnešė tėvelis pelėdą,
Parnešė motinėlė pelėdą...
Nupešė tėvelis pelėdą,
Nupešė motinėlė pelėdą...
Iškepė tėvelis pelėdą,
Iškepė motinėlė pelėdą...
Suvalgė tėvelis pelėdą,
Suvalgė motinėlė pelėdą...
IŠGALVOTAS GYVENIMAS
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti paukščiai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Išgalvojau viską, ko esu netekęs,
Kelią, gražią viltį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.
O kai nebeliks tikėjimo nė lašo,
Ir kančia į kūną tyliai įsibraus,
Išgalvosiu viltį, kad ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinok, smagiau.
IŠ SUVALKIJOS LYGUMŲ
Tu padainuok, šaunus bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų,
O tau pritars javai nunokę
Ir senas gluosnis prie namų.
Neliūsk jei tyli, jei nemyli,
Graži gėlė ne tik rūta...
Jei tavo širdį ji apvylė,
Ne tavo daliai ji skirta.
Geriau pašvilpauki, bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų...
Tik tu ir vėjas šitaip moka
Pašvilpaut tyliai prie namų.
Ant klevo gonkų saulė tviska,
Gražu darželyje sesers,
Tu padainuok, berniok išblyškęs,
Sesuo ir vėjas tau pritars...
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->