Dainos:
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->
Dalužė
Dargana
Dar nejok, dar sustok
Daug, daug dainelių
Debesėlis
Draugas
Draugystės laužas
Dukrele slugele
Dzūkija
DALUŽĖ
Ir buvo dienos margos
Ir naktys baisiai gilios,
Gegužis vyšniom linko,
Laukus žiedų pripylė.
Rugiais per lauką plaukėm
Ir vargu netikėjom,
Akim išraižėm dangų
Kalbas kalbėjom vėjams.
Nebežinau, kas daros,
Oi ta dalia dalužė,
Ir kas mane nugirdė:
Ar tu jau, ar gegužis?
Abu tą džiaugsmą žingsniais
Lygiom dalim dalinom,
Dangus žaibais žėrėjo,
Lietus lelijom lijo.
Dabar tiktai beliko
Vieni prisiminimai,
Nes mūsų meilė buvo
Tiktai vaikų žaidimai.
DARGANA
Nenori, nemyli - nereikia,
Neprimink man žydrynės ir saulės.
Smelkia lietūs ir dvelkia migla -
Toks jau man pažadėtas pasaulis.
Lai vėjas teškia į veidą lietų,
Geriausias oras - dargana.
Nesakyk - viskas grįžta atgal,
Ir neklausk obels žiedo, ko liūdi.
Ir kodėl vien tik vėjas mane
Taip liūdnai į kelionę palydi.
Tu delnų nelaikyk po lašais,
Nebučiuok obels žiedo tu balto.
Ir negrįžk, jeigu jau išėjai,
Nenupūsk pienės pūko nekalto.
DAR NEJOK, DAR SUSTOK
Dar nejok, dar sustok, dar mėnulis teka. (2 k.)
Aš girdėjau, aš girdėjau, ką tėvelis šneka. (2 k.)
Žada mane, žada mane už to senio duoti.
Aš to senio nemylėsiu, už jo netekėsiu.
Per tris dienas, per tris naktis dūmuose laikysiu.
O ketvirtą, o ketvirtą šarmu pagirdysiu.
Dar nejok, dar sustok, dar saulutė teka.
Aš girdėjau, aš girdėjau, ką motulė šneka.
Žada mane, žada mane už bernelio leisti.
Aš bernelį tai mylėsiu, už jo ištekėsiu.
Per tris dienas, per tris naktis pataluos laikysiu.
O ketvirtą, o ketvirtą vynu pagirdysiu.
DAUG, DAUG DAINELIŲ
Daug, daug dainelių, mieloji sese,
Tau padainuoti seniai žadu.
Tiktai ne šiandien, tiktai ne šičia,
Toli nuo savo gimtų namų. (2x2 k.)
Eik šen, sesute, duok baltą ranką,
Pakelk, mieloji, melsvas akis.
Aš tau priminsiu tėvynę brangią,
Priminsiu tylias, ramias naktis.
Kartu užaugom, kartu pražydom,
Senoj bakūžėj sodžiaus gale.
Tu jaunas dienas praleidai vėjais,
Kaip rūta dygus buvai žalia.
Tave motulė dainų išmokė,
Dailiai supinti gelsvas kasas.
Mane tėvelis žagre išmokė
Derlingoj žemėj versti vagas.
Ir kai sugrįšim į tėviškėlę,
Tau padainuosiu dar daug dainų.
Tiktai ne šiandien, tiktai ne šičia,
Toli nuo savo gimtų namų.
DEBESĖLIS
Saulė spindinčią galvą kelia, dvelkia vėjas neramus
Ir į tolimąjį kelią šiandien jis vilioja mus.
Kur kelionė, ten daina, ten jaunystės šypsena,
O būry gerų draugų bus visiems labai smagu.
Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy.
Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi,
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi?
Tu palauki, tu palauki, neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk.
Žalias, žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lig vėlumos mūsų dainos skambės,
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės.
Nuo rasos apsunkę smilgos dvelkia pievos medumi,
Ir beržai kažko dar ilgis ryto tolin žvelgdami.
Kur kelionė, ten daina, ten jaunystės šypsena,
O būry gerų draugų bus visiems labai smagu.
DRAUGAS
Dar neišeikime, dar pastovėkime,
Juk neužmigsim, vis tiek neužmigsime.
Šitokį vakarą, šitokį lietų
Kaipgi paliksim, kaipgi paliksim?
Reikia draugą turėti,
Būtinai reik turėti
Nors vienintelį draugą,
Kad galėtum tikėti,
Kad galėtum mylėti,
Kad galėtum išsaugoti,
Kad galėtum ištarti:
- Tu man vis dėlto draugas.
Tu neišdrįsi manęs palydėti,
Aš neišdrįsiu tavęs paprašyti.
Dar neišeikime, dar pastovėkime,
Kol nenustos taip beprotiškai lyti.
Lašas po lašo tą lietų surinksime,
Veidus nuprausim tame lietuje.
Niekas nekaltins, jei išsiskirsime,
Niekas neteis, jei liksim drauge.
DRAUGYSTĖS LAUŽAS
Nors mes kartu ir buvom neilgai,
Draugystės laužas degs mums amžinai.
Kiek draugų, kiek naujų veidų,
Žydra banga, saulė raudona.
Ir oš vėl čia jūra paslapčia,
Dainuos kiti, saulę leisdami.
Mūs nebus, liks tik ši daina,
Žydra banga, saulė raudona.
Aš be tavęs kaip jūra be bangų,
Aš be tavęs kaip paukštis be sparnų.
Neišeik, prašau, bus labai sunku,
Juk tu žinai - aš tave myliu.
DUKRELE SLUGELA
Dukrele slugele, kas kamaroj braška? (2 k.)
Motule širdele, katins pelį pjaun. (2 k.)
Dukrele slugele, kodėl tokia balta?
Motule širdele, baltą sūrį valg.
Kad sūrį valgytai, tai tokia nebūtai.
Motule širdele, labai kietas buv.
Dukrele slugele, kodėl tokia stora?
Motule širdele, žalius žirnius valg.
Kad žirnius valgytai, tai tokia nebūtai.
Motule širdele - išbrinko.
Dukrele slugele, gal daktaro reikia?
Motule širdele, gal reiktų.
Daktaras ant kiemo - vaikelis ant rankų.
Motule širdele - stebuklai.
DZŪKIJA
Kiek daug gražių dainų,
Bet gražiausios mano tėviškėj.
Su daina aš gyvenu:
Koks gi tu dzūkas be dainos?
Vieškelio vingiuos supas berželiai,
Šypsosi saulė danguje.
Mes esam dzūkai, girių karaliai.
O Karalienė - Dzūkija!
Kiek daug žalių girių,
Bet žaliausios mano tėviškėj.
Girios oš, girios žaliuos,
Kur aš gyvenčiau, jei ne jos!
Kiek daug gerų žmonių,
Bet geriausi mano tėviškėj.
Dzūkas paguos, ranką paduos,
Dzūkas tau širdį atiduos.
<--
| A | Ą | B | C | Č |
D | E | Ę | Ė | F |
G | H | I | Į | Y |
J | K | L | M | N |
O | P | R | S | Š |
T | U | Ų | Ū | V |
Z | Ž | -->